Juodas gražuolis Maksas į „Lesės“ globą pasiprašė pats, atkreipęs mūsų vadovės Vestos dėmesį prie Maxima prekybos centro (http://www.lese.lt/lt/dovanoju/type.1;g.13090). Gavęs varduką su „beveik geografine nuoroda“, meilus ir išvaizdus katinas mūsų globoje įsikūrė neilgam. Grožiu ir elgesiu Maksas užkariavo prieglaudoje apsilankiusių žmonių dėmesį ir iškeliavo gyventi su jais. O mes palinkėjome jam ir naujiesiems šeimininkams sėkmės, sveikatos ir ilgo bei gražaus gyvenimo drauge. Makso šeimininkai buvo pareiškę norą paimti dar vieną katinėlį, netgi buvo rezervavę vieną prieglaudos gyventojų. Tačiau bendraujant noras įgyti dar vieną augintinį netikėtai peraugo į pageidavimą...  pasikeisti katiną. Pasirodo, namuose su Maksu gyveno dar vienas katinėlis. Jaunas, išdykęs. Todėl žmonės sugalvojo neklusnųjį „įgrūsti“ į prieglaudą „perauklėjimui“. Lyg į kokius pataisos namus. Teko žmonėms pasakyti, kad jokių „mainų“ nebus, o prieglauda nėra nei pataisos namai, nei originali komiso parduotuvė. Neužilgo, su „mainų mėgėjais“ pragyvenęs beveik metus, Maksas buvo grąžintas į prieglaudą. 

Katinėlio būklė pribloškė ir nemažai mačiusius savanorius. Maksas buvo visiškai dehidratavęs, išsekęs, turintis baisų dantenų uždegimą ir katastrofišką kai kurių dantukų būklę. Jei tokios būklės atkeliautų koks vargšas benamis katinėlis, gal ji taip nešokiruotų, bet juk Maksiukas grįžo iš namų, kuriuose gyveno beveik metus... Katinėlį apžiūrėjusių gydytojų verdiktas buvo iškalbingas ir vienareikšmis: tokia būklė neatsirado staiga, katinėlis sirgti pradėjo maždaug prieš pusmetį. Kadangi niekas nei nesirengė katinėlio gydyti, nors jo elgesio pokyčių nepastebėti buvo neįmanoma, ilgainiui skausmas buvo toks, kad katinėlis negalėjo valgyti. Drįstame spėti, kad ir atsigerti Maksas negalėjo. Jei esate kada nors patyrę danties skausmą arba paradontozę, puikiai galite įsivaizduoti, su kokiu skausmu turėjo gyventi mūsų Maksiukas. Norėtų paėsti, bet negali to padaryti, nes SKAUDA. Norėtų atsigerti, bet negali, nes juk SKAUDA... Nors Maksiuko grąžinimo priežasties neįvardijome garsiai, turbūt ji – nesunkiai nuspėjama.  

Maksiukui buvo atlikta dantukų šalinimo operacija. Teliko du priekiniai ir du iltiniai dantys... Gydytojai svarstė dar vieno iltinio danties šalinimo galimybę, bet nesiryžo to daryti, nes kilo grėsmė žandikauliui. Po chirurginės procedūros seks netrumpas gydymosi ir reabilitacijos periodas. O ir operacijos terminas buvo vis nukeliamas, nes Maksas buvo per daug išsekęs jai atlikti. Teko „kaupti jėgas“. 

Papasakojau Makso bėdas ir susimąsčiau... Situacija atrodo bemaž paradoksaliai. Turėdamas šeimininkus katinas nesulaukė nei jų dėmesio, nei užuojautos, nei to, kas iš esmės yra privalu – vizito pas veterinarą. Tik vėl tapęs tuo, kuo buvęs – bešeimininkiu „Lesės“ globotinuku – yra gydomas ir prižiūrimas. Kaip čia neprisiminsi kartą iš vieno veterinarijos gydytojo pasakytų žodžių: nemaža dalis gyvūnų globos organizacijų globotinukų sulaukia tokios medicininės priežiūros, kokios dažnas šeimininkas nesuteiktų. Deja, bent Maksiuko atveju, tie žodžiai – skaudi tikrovė... 

Todėl Maksiukas tikisi Jūsų visų, brangieji, užuojautos, supratimo ir prašo finansinės paramos. Maksiukui „prikelti“ reikalinga 345 Lt suma už apžiūrą, bendrus kraujo ir biocheminius tyrimus, lašelines, vaistus ir operaciją.  

P.S. Šiuo metu Maksas atrodo taip, kaip pridedamose nuotraukose. Deja, savanorės kompiuterio kietasis diskas iškrėtė piktą pokštą ir Makso nuotraukos jam tik patekus pas mus į prieglaudą negrįžtamai dingo.

Paskutinė nuotrauka daryta prieglaudoj prieš iškeliaujant į namus.

Taip pat dėkojame Vidmantui S. už auką per paypal.