Įkurta 2007 m., „Lesė“ užsiima gyvūnų globa ir sterilizacija. Nuo įsikūrimo radome namus 6000 gyvūnų ir finansavome sterilizaciją daugiau nei 2100 gyv., dėl kurių nereikalingų gyvūnų skaičius turėtų būti mažesnis bent 8300 per metus.

Tiesioginė transliacija iš Vilniaus prieglaudos kačių kambarių Nr. 1 ir Nr. 2 :)

2% parama (plačiau >>)

 

Loading
LT / EN

Komentarai

Dzy (19:50) >>
Labai džiaugiasi Margutis ir dėkoja Jums :)
Polio-mama (9:43) >>
jei jau "užsirašiau" Margučiui į draugus... Margutis nebeskolingas klinikai ir gali įsigyti...
Vudu (12:15) >>
Šiuo metu perkame specialų maistą SPECIFIC iš http://www.dimela.lt, nes jis nesukelia...
Vudu (12:14) >>
O koks maistas tinkamiausias?

Ugnė Nedzinskaitė, Eglė Baležentienė. Mažųjų mūsų brolių gelbėjimas – savanorių kasdienybė

Ar yra tekę sau tarti: daugiau nebegaliu? Nebegaliu į visą tai žiūrėti, ir padarysiu viską, kad padėtis pasikeistų. Į gerąją pusę.

Ko gero,  ne vienam pažįstamas jausmas, iššaukiamas gyvenimiškos neteisybės. Vaikystėje dažniausiai būname neabejingi viskam, ką matome aplinkui. Augant noras pagelbėti visam pasauliui (na, bet jau kažkuriai jo daliai) blėsta, tolsta užgožiamas kasdienių rūpesčių.

Prieš keletą metų pagailėjusius benamių gyvūnų žmones tiesiog šokiravo tuometinių gyvūnų prieglaudų būklė. „Geriau jau gatvėje,“- nevalingai išsiveržė mintis, žvilgsniui naršant po purvinas apšiurusias sienas ir stengiantis nesusitikti su persigandusiomis čia įkalintų gyvūnų akimis.

Bet juk prieglaudos ir steigiamos tam, kad beglobiams nereikėtų bastytis po gatves. O ir tie, matomi gatvėse... Dažnai sužeisti ar sergantys, beveik visuomet perkarę, baikštūs...

Negana to – amžinas kaimynų nesantaikos šaltinis. Vienas maitina, kitas nuodija, trečias grasina iškviesiąs šungaudžius... Žodžiu, išties hamletiškas klausimas: išmesti gyvūną, kurį jau tareisi išgelbėjęs, atgal į gatvę, ar palikti košmarišką sapną primenačioje prieglaudoje? Palikti. Ir po nemiegotos nakties iš pat ryto nuskubėjus į tą pačią prieglaudą sukuždėti:“Žinai, vežuosi aš tave namo...“

 Taip ir prasidėdėjo savanoriška gyvūnų globos organizacijų veikla Lietuvoje. Pradžioje tai buvo pavienių žmonių iniciatyva – gyvūnus imdavo iš konclagerius primenančių prieglaudų, išgydydavo,  sutvarkydavo ir ieškodavo naujų šeimininkų. Tačiau neužilgo susigriebta, kad šios pastangos primena bandymus šaukštu išsemti vandenyną – kol pats nesusiduri, negali net įsivaizduoti, KIEK tų beglobių yra... 

Tapo aišku – būtina gyvūnų globa užsiimti organizuotai. Kadangi kiekvienas turėjo savo viziją apie gyvūnų gerovės kūrimą, gyvūnų gerove besirūpinančių savanoriškų organizacijų Lietuvoje šiuo metu turime net kelias.

Tačiau, nepaisant skirtingo požiūrio į kai kuriuos problemų sprendimo aspektus, visas jas vienija bendra veikla: gyvūnų globa, sterilizacijos programos, visuomenės švietimas, įstatyminės bazės pritaikymas prie nūdienos poreikių, ir bendras požiūris, kad kiekviena gyvybė yra vertinga, tad sveiko gyvūno eutanazija prasilenkia su žmoniškumo principais.

Todėl jau greitai Lietuvoje turėtų atsirasti pirmieji gyvūnų globos namai, įrengti savanoriškų gyvūnų globa ir gerove besirūpinančių organizacijų. Iki šiol tikrų gyvūnų globos namų Lietuvoje nebuvo (karantinavimu užsiimančių įstaigų patalpų gyvūnų globos namais vadinti nesinorėtų.

Kodėl? Peržvelkite metines ataskaitas, kiek gyvūnų iš ten ištrūksta gyvi, ir paaiškės). Gyvūnai (dažniausia tai šunys ir katės, kartais kas nors egzotiškesnio – degu, smiltpelės, triušiai ar žiurkėnai) paprastai globojami savanorių namuose arba išnuomotose patalpose Deja, gyvenimiška kasdienybė negailestinga, ir bėgant laikui savanoriai, kas anksčiau, kas vėliau, suvokė, kad namai – ne guminiai, o zoologijos sode gyventi – dar būtų pusė bėdos, bet svečių, giminaičių, draugų bei artimųjų geriau į žvėryną nesikviesti.

Su išnuomotomis patalpomis, jei jos nėra pritaikytos būtent gyvūnų laikymui, ne ką geriau. Jas ne visada įmanoma išdezinfekuoti, nepritaikyta danga neatlaiko nuolatinio dezinfekcijos priemonių poveikio, kyla problemų su ventiliacija...

Arba, nutinka kaip šią žiemą – VŠĮ „Lesė“ buvo paprašyta išsikraustyti iš patalpų... drauge su šimtu globotinių, kuriems gyvenamosios vietos, o daugeliui ir veterinaro pagalbos, reikėjo čia ir dabar. Laimei, visiems pavyko rasti laikinus globėjus.

Šiuo metu „Lesė“ įrenginėja būsimų globos namų patalpas Vilniuje, ateityje tikimasi tokius namus pastatyti ir Kaune. Deja, viskas ir visada atsiremia į finansines galimybes, kurios, ganėtinai ribotos – organizacija visas lėšas gauna tik iš visuomenės paramos.

Nepaisant to, „Lesės“ savanoriai turi kuo pasidžiaugti – per tris veiklos metus naujus namus ir naują šansą į gyvenimą gavo daugiau, nei tūkstantis „Lesės“ globotinių, daugiau, nei 10 000 gyvūnų naujus namus rado šios organizacijos administruojamo skelbimų portalo Gyvunugloba.lt dėka.

Be to, „Lesė“ viena pirmųjų  Lietuvoje, pradėjo vykdyti gyvūnų sterilizacijos programas: privačių asmenų augintinių ir beglobių kačių sterilizacijos programų metu sterilizuota daugiau, nei 1000 gyvūnų (tai reiškia, kad sterilizuotieji gyvūnai nesusilauks palikuonių, todėl beglobių gyvūnų skaičius bus mažesnis bent 3600 gyvūnų – palyginimui, praeitais metais Vilniaus karantinavimo tarnyboje buvo eutanazuoti 5153 beglobiai gyvūnai).

Laimėtas projektas „Padėkime benamėms katėms“ leido aktyviai įgyvendinti užsienio šalių praktiką humaniškais metodais mažinant benamių kačių skaičių. Be tiesioginės pagalbos gyvūnams organizacija užsiima ir švietėjiška veikla – internetinėje svetainėje stengiamės talpinti kuo daugiau informacijos gyvūnų gerovės klausimais; bendradarbiaujame su draugiškomis žiniasklaidos priemonėmis; šiuo metu ruošiame medžiagą rudenį startuosiančiai vaikų švietimo programėlei.

Esame pateikę paraišką projektui „Vaikų vasaros stovyklos“ vykdyti, ir nekantriai laukiame atsakymo. Atsakymo laukiame ir paraišką projektui „Įkurkime gyvūnų globos namus kartu“.

Šiuo metu „Lesėje“ glaudžiasi 130 globotinių. Kol įrenginėjamos naujos patalpos, gyvūnams namus suteikė savanoriai globėjai. Globėjai, kurių nuolat trūksta. Nes organizacijos telefonai kasdien kaista nuo pagalbos prašančių skambučių.

Nes paimti gyvūną iš gatvės (ligos, išsekimas, dėl streso ar blogo ankstesnių šeimininkų auklėjimo atsiradę elgesio sutrikimai – nereto benamio gyvūno kraitis) ir grąžinti jį į normalų gyvenimą, socializuoti – ne toks jau paprastas darbas. Nes savanoriškai veiklai rasti laiko kasdien tenka tarp visų kitų, privalomų, darbų. Nes toli gražu ne visi aplinkiniai geranoriškai nusiteikę tokios veiklos atžvilgiu.

Nes kartais tenka praleisti bemiegę naktį prie sužeisto, skausmą kenčiančio gyvūno, ar kuopti kalnus to, ko šiaip jau visai nesinorėtų, priėmus į namus gausią pamestinukų šunyčių vadą. Nes visus laisvalaikio planus tolydžio pakoreguoja tie, kam esi įsipareigojęs. Teisingai, kartais dar prireikia remonto – kai kurie globotiniai turi ypač tvirtą nuomonę apie aktyvų laisvalaikį ir namų dizaino sprendimus.

Kodėl tai darome? Kaskart, išgirdus šį klausimą, galvoje šmėsteli „ką padarėte vienam iš mažiausiųjų...“ Gyvūnai, žmogaus santykis su jais - tai visuomenės veidrodis, tas, su padidinamuoju stiklu, kai pažvelgęs matai kiekvieną odos porą, kiekvieną taškelį, prie kurio nepasislėps joks spuogas. Nes jie nepasiskųs niekam. Nepasiskųs, palikdami tave vieną su savo sąžine. Ir su žinojimu apie padarytą (arba ne) gerą darbą.

Vienas pažįstamas, Sibiro lagerius, tremtį ir visas jos negandas išgyvenęs senukas, tvirtino, kad sužinoti,ar žmogus geraširdis – labai paprasta, tereikia atkreipti dėmesį, ar jis nurenka pasitaikiusias sraiges, vabalėlius ir kitą smulkmę nuo tako, kad praeiviai nesumindytų .

Jei taip, pasak senolio, gali drąsiai prašyti pagalbos visais gyvenimo atvejais – padės. O iš gyvūnų nemylinčio žmogaus pagalbos prašyti ginkdie nevalia – „jei jau nemyli gyvasties, tai nieko nemyli“.

Sutinku, keistokas požiūris. Kita vertus, nederėtų pamiršti, kad tai žodžiai žmogaus, kurio gyvybė daug metų priklausė nuo sutiktų žmonių gerumo. Kaip ir tų, niekam nereikalingų, pro kuriuos kasdien praeiname gatvėje.

Ugnė Nedzinskaitė, Eglė Baležentienė
Šaltinis:  Bernardinai.lt
Nuoroda į šaltinį: http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2010-05-27-lese-mazuju-musu-broliu-gelbejimas-savanoriu-kasdienybe/45460

Sukurta: 2011-04-04
Naujienos numeris: 5661
Peržiūrėjimų skaičius: 25051
Lankytojas: Juste

« grįžti


Komentarus gali palikti tik prisijungę lankytojai.
Viešoji įstaiga „Lesė“. Įm. kodas: 300709225. Adresas: Savanorių pr. 33-91, 03128 Vilnius (laiškams).
Tel. 8-605-33452 (Vesta). El. paštas: info@lese.lt. Bendra a/s: LT647044060005976183 (SWIFT: CBVILT2X) 
Statistika Prisijungę: 52