| Pastarosiomis dienomis visuomenėje itin dažnai diskutuojama apie
gyvūnų laikymą butuose, jų gyvenimą miestuose ir viso to keliamą
įvairialypę problematiką. Įvairaus spektro temoms atviras VJK šįkart
pateikia įdomų ir savitą klubo narės straipsnį-interviu apie keturkojus, gyvenančius tarp mūsų. Smagaus skaitymo!
---
Kai kuriems žmonėms patogus gyvenimas asocijuojasi su švariu kiemu.
Sakydama "švarus" turiu omenyje, kad tokios idilės jokiu būdu negali
sugadinti benamiai šunys ar katės. Švarių kiemų herojai mėgsta kviestis
kitus geradarius - gyvūnų gaudytojus. Pastarųjų darbas primena
animacinį filmuką: kvailas ir didelis Tomas (vaidmenį atlieka storas,
plikas dėdė) vejasi Džerį (pagrindinė rolė tenka kokiam nors benamiui
keturkojui). Kelios smulkmenos, kurios neminimos subtitruose:
1. iškviesti gaudytojai susemia VISUS gyvūnus;
2. kasmet Lietuvoje užmigdoma 15000 keturkojų.
Dabartinė
situacija nė iš tolo neprimena "happyendo", todėl gyvūnų mylėtojai ir
entuziastai įkūrė savo prieglaudą "Lesė". Vaiva, viena iš "Lesės"
savanorių, sutiko apie papasakoti daugiau.
Kuo skiriasi "Lesė" ir valstybinės gyvūnų prieglaudos?
Valstybinėse
prieglaudose neretai atsiduria naminiai, kurie tiesiog išėjo
pasivaikščioti. Jei gyvūnas nėra registuotas, šeimininkas galės jį
atsiimti tik po keturiolikos dienų karantino. Tai pats baisiausas
laikotarpis, nes per jį nesilaikoma higienos, žaibiškai plinta ligos, o
didelė dalis gyvūnų miršta. Išgyvenę karantiną laikomi vieną dieną ir,
jei neranda šeimininkų, yra užmigdomi.
"Lesė" gyvūnų nemigdo
(išskyrus sunkius atvejus). Šauniausias dalykas yra matyti, kaip
nusilpę, nuskriausti gyvūnėliai atsigauna ir iškeliauja į naujus namus
vizgindami uodegėles. Naujokai pirmiausia gauna vaistų nuo kirminų, jei
reikia, keliauja į veterinarijos klinikas. Po karantino jie
paskiepijami ir iškastruojami.
Ar jus remia valstybė?
Ne. "Lesė" gyvuoja tik savo rėmėjų dėka. Pagrindinis finansavimo šaltinis 2% nuo pajamų mokesčio.
Nepaisant to, Jūsų dėka jau 520 gyvūnų rado namus.
Visi čia suranda šeimininkus, tereikia laiko.
Kaip žmogus gali tapti augintoju?
Pasirašius
dovanojimo sutartį. Ji suteikia mums teisę atsiimti gyvūną, su kuriuo
blogai elgiamasi. Bet dažniausiai žmonės, nusprendę gelbėti bėdon
patekusius gyvūnus, o ne pirkti iš veisėjų, yra geri šeimininkai. Jie
čia visada laukiami, gali skambinti ir konsultuotis iškilus įvairioms
problemoms. Būtina sąlyga: naujas šeimininkas turi sutikti augintinį
kastruoti.
Kodėl tai taip svarbu?
Būtų
beprasmiška gelbėti gyvybes nesilaikant šios politikos. Įsivaizduok:
išgelbėjame katę, o nauji šeimininkai leidžia atsivesti kačiukų -
nereikalingų gyvūnų skaičius dar labiau padidėja. Vienų veisimas yra
kitų smerkimas myriop, todėl vykdome programą
"pagauk-sterilizuok-paleisk".
Nesupyk, bet pavadinimas skamba gana žiauriai.
Jis
reiškia, kad kiemuose gyvenančias kates gaudome sterilizacijai,
vakcinuojame nuo pasiutligės, dehelmetizuojame ir vėl paleidžiame į tas
pačias teritorijas. Įkirptas ausies galiukas - tai sutartinis ženkas,
kad katė sterilizuota ir nepateks į valstybinę prieglaudą.
Jai pasisekė... :)
šaltinis: http://www.vjk.lt/straipsniai/273-pagauk-sterilizuok-paleisk-arba-lietuviska-lese.html
|
