Šio šunelio istorija šiek tiek panaši į pasaką - apie Pelenę arba princą ir elgetą... :) Iš pradžių mūsų vadintas Kudliuku, šunelis ilgą laiką valkatavo šalia vienos Vilijampolėje esančios autobusų stotelės. Bandėm jį pagauti ne vieną kartą, nes atrodė labai varganai - išbadėjęs, purvinas, bailus, susivėlusiu kuokštais kailiu, tačiau jis vis pasprukdavo. Galiausiai mažių pavyko paimti savo globon. Iš pradžių išvaizda perdaug nesirūpinom, stengėmės jį tik apžiūrėti, ar neserga, atšerti, sustiprinti organizmą. Šunelio būta be galo draugiško ir meilaus. Vėliau jį globoti nusprendusi mūsų savanorė nepagailėjo savų pinigėlių, kai nusprendė, jog laikas nuo sveikatos pereiti prie pakenčiamos išvaizdos, ir nuvežė Kudliuką į kirpyklą. Jums reikėjo pamatyti mūsų veidus, kai po 4 ten praleistų valandų, prieš mus išdidžiai galvelę pakėlė jau nebe kudlius, o tikras Princas :) Pasikeitimas buvo priblošiantis, negana to, iš kirpėjos sužinojome, kad prieš mus trepsena ne koks mišrūniukas, o, greičiausiai, tikras shih tzu veislės atstovas :) Mylėjome jį bet kokį - purviną ir susivėlusį kudlių, o pasirodo, mūsų šiltais jausmais džiaugėsi ir po purvu aplipusiais gaurais slėpėsi tikras Princas :))