Įkurta 2007 m., „Lesė“ užsiima gyvūnų globa ir sterilizacija. Nuo įsikūrimo radome namus 6000 gyvūnų ir finansavome sterilizaciją daugiau nei 2100 gyv., dėl kurių nereikalingų gyvūnų skaičius turėtų būti mažesnis bent 8300 per metus.

Elektroninė labdaros parduotuvė (plačiau >>)

Tiesioginė transliacija iš Vilniaus prieglaudos kačių kambarių Nr. 1 ir Nr. 2 :)

2% parama (plačiau >>)

 

Loading
LT / EN

Komentarai

JoJoJo (21:09) >>
Kedainiai, bet butu galima atvezti i kauna
Irene (20:21) >>
Koks miestas? Kaunas?
JoJoJo (20:04) >>
Mano nr: 863093461
TatjanaI (11:09) >>
Nuotrauka turi buti labai mazo dydzio, kad galima butu ja ikelti

Jei abejojate ar maži vaikai ir gyvūnai yra suderinama

(ištrauka iš Zarianos ir Ninos Nekrasovų knygos „ Liaukitės vaikus auklėti – padėkite jiems augti/ Tėvams, mokytojams, psichologams, gydytojams: naujieji vaikai jau atėjo; vertė Dalia Montvilienė;  ©“Mijalba“, 2008 http://www.mijalba.com/knyga.php?knygosid=75)„Šią knygą parašė mama ir duktė – retas atvejis, argi ne? Juolab, kad tai knyga apie auklėjimą.“

„Nina Nekrasova – pedagogė metodininkė, daugiau nei trisdešimt metų dirbusi su įvairaus amžiaus vaikais, žurnalistė.

Zariana Nekrasova (Zabelina) – žurnalistė, pedagogė.

Pirmą kartą Bonia priėjo prie naujagimio lovelės nedrąsiai, tarytum ant pirštų galiukų, garsiai sušnarpštė ir sumišęs  pasižiūrėjo į mus, laukdamas paaiškinimų.-Savas, - pasakėme jam.-Savas? – nustebo Bonifacijus ir atsigulė šalia, matyt, apmąstydamas tą žinią.Ryšulėlis lovelėje sukrutėjo, ir ūmai iš jo pasigirdo pirmas bandomasis klyktelėjimas. Nuo tos akimirkos šuo niekad nelikdavo abejingas, kai tik kūdikis pradėdavo klykti. Mes tuo ir pasinaudojome: vis pavesdavome Boniai pabūti su mažiuliu. Su gyvūnais naudinga bendrauti bet kokio amžiaus vaikams, tiesa? O mes, suaugę, galėdavome dirbti savo darbus, tolydžio jų nepertraukinėdami, vos suklikus vienatvėje paliktam vaikeliui. Vienam pačiam būti akis į akį su nesuprantamu pasauliu – tokia našta ne kiekvieno mažylio pečiams.Sūnus stebi pasaulį kūdikiškai mėlynomis akimis – šuo stovi šalia, vizgindamas baltą uodegą. Lionia tiesia ranką į barškutį – šuo susimąstęs žiautaroja kitą barškutį. Lionia mokosi atsisėsti – šuo smalsiai seka, kaip jis nuvirsta. Lionia atkakliai šnarpšdamas stengiasi lovelėje atsistoti, šuo padeda jam, įrėmęs šlapią nosį. O kai uždainuoja – tai abu, dviem balsais. Lionia pakiliai, beveik bosu, Bonia – pratisai, gailiai paskalydamas. Teisybė, kaimynai šiuo duetu nesižavėjo.Tačiau tik tada, kai mažylis išmoko šliaužioti, mes kaip reikiant įvertinome stoišką mūsų šuns kantrybę. Sūnui jis leisdavo daryti tai, kas buvo draudžiama visiems kitiems: tampyti už uodegos, išsukioti ausis, baksnoti, kandžioti, kišti žaisliukus į pražiotus nasrus. Būtent judrus ir bet kuriuo kitu metu nenustygstantis Bonia mokė mus, suaugusius žmones, kantrybės ir pakantumo. Tai buvo geros pamokos.Bonifacijus mokė Lionią vaikščioti. Aštuonerių mėnesių mažylis įsitverdavo į stiprias Bonifacijaus kojas, šiaip ne taip pasiekdavo šuns sprandą ir tvirtai jį įsikibdavo. Šuo atsargiai žengteldavo pirmą žingsnį. Drauge su juo žengteldavo ir mažylis, tačiau, žinoma, suklupdavo ir, žinoma, pakibdavo ant savo gauruoto draugo. Mokytojo kailis nutįsdavo vaiko pusėn taip, kad kiemsargis sakytum pavirsdavo šarpėjumi, bet šuo kantriai laukdavo, kada pakibęs Lionia vėl įsirems kojomis. Ir viskas prasidėdavo iš pradžių.Vargu ar tokios pramogos Bonifacijų džiugino. Tikriausiai jis narsiai kentė ir tik prisimerkęs nusukdavo smailą savo nosį į šoną, kai mažasis mokinys dar ir dar kartą šliauždavo mokytis. 

Galbūt kaip tik tada mes pirmą kartą iš tikrųjų pamatėme ir supratome, kas yra besąlygiška meilė, kantrybė ir visiškas žmogučio priėmimas – netgi tada, kai jis klykia, netgi tada, kai jis peša kailį.Būtent meilė be jokių sąlygų ir pasireiškia tokiomis smulkmenomis, ji, tiesą sakant, ir susidaro iš smulkmenų – paprastų, į akis nekrentančių mūsų gyvenimo įvykių. Tačiau tai ne smulkmenos. Kas vyksta kasdien, nuolatos, kas pasidaro įprasta, būtent ir nusako, kaip toliau klostysis santykiai tarp suaugusiųjų ir vaikų.“ 

Atsiuntė Agnė Baltramaitytė , Uosio ir Balio mama

Sukurta: 2012-01-19
Naujienos numeris: 6711
Peržiūrėjimų skaičius: 32730
Lankytojas: Irmulia

« grįžti


Komentarus gali palikti tik prisijungę lankytojai.
Viešoji įstaiga „Lesė“. Įm. kodas: 300709225. Adresas: Savanorių pr. 33-91, 03128 Vilnius (laiškams).
Tel. 8-605-33452 (Vesta). El. paštas: info@lese.lt. Bendra a/s: LT647044060005976183 (SWIFT: CBVILT2X) 
Statistika Prisijungę: 54