|
Mažyliai
Nesvarbu, mažą
šuniuką imate iš prieglaudos ar iš veislynų, beveik visos šuniuko elgesio
problemos yra įgijamos, ne įgimtos, tad jų gali būti išvengta tinkamai auginant
šuniuką(nors iš žmonių netinkamai kergiančių šunis neretai galite gauti ir
psichinių problemų turintį augintinį, kuriam padėti gali būti neįmanoma). Tai
nėra taip lengva, kaip gali pasirodyti, tad prieš imdami šuniuką, net jei
kažkada turėjote šunelį, kuris išaugo į patį puikiausią šunį jums nė
nesistengiant, perskaitykite kuo daugiau informacijos apie šuniukų auginimą.
Mums nieko nėra skaudžiau nei padovanojus sveiką, mielą, idealios psichikos šunelį
sužinoti, jog po poros metų jis buvo užmigdytas dėl neprognozuojamo elgesio.
Tas “neprognuozuojamas elgesys” beveik visada yra išprovokuotas prasto auginimo
ir neretai šeimininkai negali suprasti, jog prisidėjo prie tokio elgesio – juk
mylėjo šunį, jo neskriaudė ir panašiai.
Pagrindinės mažų
šuniukų elgesio problemos būna siusiojimas namie ir netinkamų daiktų graužimas
– tokių problemų galima tikrai nesunkiai išvengti. Šuniukui paaugus dažniausiai
pasitaikanti problema – agresija kitiems šunims, o kartais ir žmonėms. Jei
norite šuns sargo vis tiek negalima jo mokyti ar skatinti “būti piktu” ant kitų
žmonių ir šunų, nes taip skatinsite ne nuspėjamą sargą, kuris veiks pagal
komandas, o piktą neprognozuojamą šunį, kuris gali sužaloti net artimą žmogų.
Mažo šuniuko mokymas turi prasidėti ne nuo šešių mėnesių, kaip įprasta manyti,
o nuo šuniuko įsigyjimo, kad ir kada tai įvyktų. Net ir mėnesio amžiaus šuniuką
(nors nuo mamos jį galima atskirti anksčiausiai dviejų mėnesių) jau galima
išmokyti įvairių komandų, tokių kaip sedėt ar apsiverst, o, svarbiausia,
socialaus elgesio mažylį būtina pradėti mokyti kuo anksčiau. Tačiau jokiu būdu
tokio mažo gyvūnėlio negalima mokyti baudimu, jėga ar agresija (iš mažų šuniuko
agresyvumo netoleravimo ir kyla įprasta nuomonė, jog šuniukus galima treniruoti
nuo šešių mėnesių). Visą svarbiausią informaciją apie šunelio auginimą galima
rasti internete nemokamai. Patariame perskaityti knygas anglų kalba “Before you
get your puppy” ir “After you get your puppy”, kurias nemokamai atsisiųsti
galima čia: http://www.dogstardaily.com/free-downloads - čia
aprašoma, kaip išvengti tuštinimosi nesėkmių namuose, sugraužtų baldų ar batų,
o, svarbiausia, agresyvumo vėlesniame šuniuko gyvenime. Šiame tinklapyje taip
pat galite pažiūrėti video apie mažų šuniukų mokymą pozityviais metodais. Jei
norite šuns sargo, patariame kreiptis į trenerį ir lankyti šuniukų mokyklėlę,
kur šunelis išmoks komandas ir bus išmokytas nepulti, kol negaus tam komandos –
svarbiausia, kad šuo būtų kontroliuojamas, nes nekontroliuojama agresija gali
būti labai labai pavojinga, o dauguma šunų grįžtančių į prieglaudas paaugusių
būna kaip tik tokios agresijos pasėkmės ir dažnai net ir prieglaudose
nebeįmanoma atitaisyti tokių problemų, tad dėl šeimininkų neišmanymo vėliau
šunelis turi sumokėti didžiausią kainą - gyvybę. Nuo to, kaip auginsite šunelį
priklauso, ar vėliau jis bus geriausias draugas, ar didelė našta.
Suaugę šunys
Dažnai šunys, patekę
į prieglaudas, jau būna suaugę. Imti suaugusį šunį gali būti pavojinga, nes jis
jau turi susiformavusį charakterį ir kažkas jau gali būti jį išmokęs netinkamų
dalykų, tačiau prieglaudų savanoriai
stengiasi nustatyti, kurie šunys tinkami kokiai aplinkai ir, nors pas
mus patenka šunų su problemomis, niekada neslėpiame jų problemų ir stengiamės
paaiškinti šeimininkams, kaip jų išvengti ar jas kontroliuoti. Neretai būna,
kad šuo atrodantis pakankamai draugiškas ir geras augintinis prieglaudoje,
namuose visiškai pasikeičia, nes namie nėra jokių taisyklių ir šunelis
nesupranta, kas namie gaujos (šeimos) vadas, todėl pats gali mėginti perimti
šią rolę, o vadas diktuoja taisykles, todėl gali tapti net agresyvus, jei
viskas nevyksta taip, kaip jis nori. Šia tema yra tikrai labai daug literatūros,
tad prieš įsigijant šunį su susiformavusių charakteriu patariame paskaityti kuo
daugiau literatūros šia tema(jos yra labai daug visame internete, pavyzdžiui
čia: http://www.dogstardaily.com/training/behavior-problems). Jei Jūms iškyla
problemų dėl šunelio elgesio, taip pat visada galite susisiekti su mumis. Mes
turime savanorių, kurios gerai išmano šunų psichologiją ir galėtų atvažiuoti
pas jus į namus bei paaiškinti, ką reiktų pakeisti, kad šuo vėl taptų puikiu
augintiniu. Dalis šunų elgesio problemų susiję su ligomis, tad, jei iki tol
buvęs draugiškas šunelis labai staigiai pradeda rodyti agresiją tai gali
reikšti, jog jam kažką skauda, todėl neblogai būtų prieš “iš akies” nustatant
elgesio sutrikimus apsilankyti pas veterinarą. Jokiu būdu nesakome, kad visi
suaugę šunys, esantys prieglaudose, turės problėmų. Labai dažnai, šunelis, daug
patyręs gyvenime bus net meilesnis ir geresnis draugas, nei namie nuo mažens
augantys šunys(suaugę šuniukai atkeliauja su susiformavusiais įpročiais,
kuriuos reikia labai nemažai pastangų panaikinti, tačiau tai galioja ne tik
blogiems įpročiams, o ir geriems) ir suaugę šuneliai tikrai nėra kalti, kad jų
atsikrato šeimininkai ir jie tampa nebereikalingais. Jiems irgi reikia namų.
Dar viena šunelių iš
prieglaudų prblemėlė, kad net ir suaugusius dažnai tenka mokyti nesituštinti
namie, nes, dėja, prieglaudose dažna situacija, kad negalime šuns į lauką
išvesti reguliariu laiku kievieną rytą, dieną ir vakarą, nes neturime tiek
savanorių. Dėl to bent jau pradžioje gali pasitaikyti nesėkmių namuose, tačiau
tai tikrai nereiškia, jog šuns išmokyti reikalus atlikti lauke bus neįmanoma –
dažniausiai ši problema lengvai sutvarkoma tiesiog reguliariai vedant šunį į
lauką(pradžioje reiktų jį vesti į lauką kuo dažniau, kad tikrai išvengtumėt
nesėkmių, o po to išėjimų skaičių mažinti, kol bus įmanoma be nesėkmių šunį
išvesti į lauką tik 2
ar 3 kartus) bei giriant ir skatinant skanėstais už tuštinimąsi tam
tinkamose vietose (šuns barimas už tai, jog padarė ne vietoje dažniausiai
nepadės, nes jei neužklupsite jo “nusikaltimo vietoje” jis nesupras už ką yra
baramas, o jei ir užklupsite šuo gali suprasti, jog, tarkim, “virtuvėje, prie
kriauklės daryti reikalus, kai šeimininkas yra šalia, yra negerai”, bet tikrai
nesupras, jog darymas namuose visada yra negerai).
Netiesa, kad “seno
šuns neįmanoma išmokyti naujų triukų”. Patariame pasiskaityti informacijos apie
“clicker-training” arba “positive-reinforcement”– jos apstu internete anglų
kalba. Išmokę šunelį triukų jam suprantamu, neagresyviu būdų ne tik galėsite
kontroliuoti jo elgesį komandomis, o taip pat ir stiprinsite ryšį su
augintiniu, nes baudimu mokomam šuniui šeimininkas dažnai pradeda asocijuotis
su neigiamais dalykais, o šuo, mokomas aiškinant jam, ko norima, jam suprantamu
būdu, kaip tik pradės labiau pasitikėti šeimininku, nes galės su juo bendrauti
abiems suprantama kalba. Užtenka pasakyti, jog šiuo būdu dresuojami visi
gyvūnai vaidinantys filmuose(įskaitant meškas ir liūtus – šių gyvūnų treneriai
tikrai nenori, kad jie apie trenerius manytų neigiamai), taip pat juo galima
triukų mokyti net vištas, delfinus ar kates, kurių baudimo metodais išmokyti
išvis neįmanoma. Visame pasaulyje po truputį nyksta baudimu paremtas šunų
treniravimas, mes manome, jog tai yra labai puiku ir norėtume, jog ir Lietuvoj
liktų kuo mažiau smurtinio dresavimo(keista, jog net gyvūnų priežiūros
įstatymuose yra nurodyta, jog gyvūnas negali būti dresuojamas tik negatyviais
metodais, tačiau pamatyti “trenerį”, kumščiu smogiantį šuniui į veidą,
Lietuvoje nėra retas nutikimas).
|