Irmulia (18:31) >>Zinau, kadcia nera kate :). Bet kitaip skelbimuko nematyt :) Irmulia (18:20) >>As sias naujienas kilnosiu tol, kol kazkam kitam nusibos atgal kilnoti. Skiltis "„Lesės“... Domy (17:57) >>O jau grožis... <3 Alina (15:10) >>Vaida, stiprybes ir sekmes, o katuliukui - kuo greiciau pasveikti ir atsigauti, sustipreti. Viskas...
|
|
|
|
|
|
|
Isoperavo katule, laukiau prieglaudoje kol vyko operacija, kol daktares rumunes isitikino, kad katule po narkozes atsigauna. Apie 12.30 buvom jau namie. Katule labai rami, ilsisi miega, biski megino pavaikscioti po virtuve, net ant palanges buvo nusigavusi. Stebetina tik tai, kad ji budama tokios bukles, pakakinti nuejo i padeta dezute. Pasysioti irgi i dezute. Tiesa, tik man ja parvezus viena spiriuka pakakino ant grindu. Man biski neramu pasidare pamacius, nes kartu su tuo spiriuku buvo kazkokiu kraujingu gleiviu. Ar tai normalu? Tai mano pirma sterilizuota katyte, visuomet dazniausiai budavo patinukai, nelabai ka ismanau del tokiu isskyru.
Rytoj musu laukia nelengva diena. Jei viskas bus gerai, jei tik nepasakys kad katule per jauna sterilizacijai, tai ja sterilizuos Buivydiskese. Labai jaudinuosi, kad tik viskas but gerai, kad neliktu komplikaciju. Bet ji jauna sveika, labai tikiuosi kad viskas pareis sekmingai.
Didelis aciu visiems palaikiusiems mus ir Vestai uz supratima. Sutariau su Vesta del katules sterilizacijos. Kiekviena vakara, po to kai ja pamaitinu, mano nuotaika smunka. Kiekviena karta norisi raudoti is nevilties. Jai taip reikia zmogaus svelnumo, net nevalgo, gula ant koju, laizo rankas, glaustosi...Jai pirmiausiai reikia namu. O as to jai duoti negaliu! Dieve, padek mums! Valiau jos ausis. Ji net erkuciu neturi, yra nesvarumu, bet ne erkutes. Tokia procedura turejo pirma karta, bet taip ramiai prieme, kad net laikyti jos nereikejo.
Siandien vakare nuejau pamaitintit katule. Ir ka jus manot, ji net nepasidomejo ka jai si karta skanaus atnesiau. Vos man pasaukus , ji atnese man parodyti riebia pele. Kokia saunuole! tokia maza ir niekas jos nemoke medzioti, bet faktas kaip blynas, ji is prigimties medziotoja. Zaide, visaip mete savo grobi. Tokia savarankiska, isdidi ir laiminga.
Pagaliau sudejau katules nuotraukas. Taip namie trys milzinai siaucia. Nespeju jau viska sutrvarkyti: darbas, katinai ir dar visokiu rupesciu.
Jei abejociau katules perspektyvomis gyventi namuose, tai ir nesiulyciau. Jei katulei reiktu praeiti socializacijos kursa, beje ne viena visiska laukinuka esu padovanojusi ir istraukusi is gatves, tai atip ir padaryciau. Matau ja kiekviena diena, seku jos bukle. O del pasakymo, kad visi nori gauti jau gatava, skiepyta, sterilizuota ir dar visaip ispuseleta augintini, tai as tokiais naujais seimininkais imu abejoti. Dabar augintinis sutvarkytas, sveikas, o ka jie darys, jei gyvunas susirgs, jei atsiras kitokiu jo elgiasio problemu.
Mano nuomone, geras tas seimininkas, yra tas kuris supranta, kad imdamas gyvuna - prisiima isipareigojimus, beje ir piniginius, del dabartiniu ir tolimesniu augintinio prieziuros veiksmu. Katules akis jau visiskai sveika. Stebetinai atspari katule, gyvenant nuo mazumes kieme , atsilaikyti pries visas negandas ir nesusirgti rimtai. O svarbiausiai, kad ji nepavirto i laukinuke. Vos tik pasaukus ateina, leidziasi imama ant ranku, murkia ir visaip glaustosi.
Ir dar... Skelbima mate daugiau kaip 400 zmoniu. Negi nei vienam nesukirbejo sirdis del sios mazutes likimo? Siandien katules akis jau visai gerai atrodo. Bijojau, kad mano 3 kartu per diena vaistu lasinimo neuzteks, bet rodos viskas eina geryn. Katule linksma, zaisminga.
Labai dekoju , kad mano prasyma paryskinote, iskelete i pirmasias gretas.
Neprarandu vilties, kad tas neabejingas zmogus pastebes sia gyvasti, kuriai taip reikia namu!
Is ties neramu del katules draugiskumo visiems. Aplink tiek sadistu. Kiekviena diena lasinu jai i akytes Gintomicina. Padetis ne blogeja, netgi graziau atrodo akis. Reikia matyti, kaip ji i mane ziuri! Jai net tie lasinimai i akis atrodo kaip mano didziausios glamones. Tiek daug zmoniu perskaite mano zinute. Negi niekas is jusu neplanauojete isgyti augintini? Jei galvojate, kad reiktu, tai kodel nepaemus sios vagsiukes? Katule labai miela. Neturiu rusio! Mano nienas senasis katinas Martynas neskiepytas (daktarai patare neskiepyti)! Taip, as viska suprantu. Pasimetus. Vis tikejausi, kad ji tokia miela, aktyvi budama, sugraudins kokia babulyte. Kai siandien pamaciau jos akyte, supratau, kad greitai gali buti per velu. Namie 3 katinai, vieno kambario butelis. Ja reiktu laikyti atskirai, bent jau kuri laika. Mieloji Vyta, Sveikinu su sukaktuvemis. Lygiai metai tesiais Kiciulkinelio LAIME!
Nuostabu, nepakartojama, kokie GROZIAI!
Manau kad ir man pries imanat Dyzeli is klinikos reikejo su Lese pasirasyti sutarti!
Man labai bus malonu, jei kas nors is Leses uzsuks mane patikrinti ar as gerai ir tinkamai rupinuosiu Dyzeliu.
Per visa laikaotarpi, kai Dyzelis gyvena pas mane, juo domejosi tik 2 zmones. Neatidaviau, nes jie norejo kad jis vaiksciotu lauke. Viena moteris buvo is daugiabucio Fabijoniskese, kita is Ignalinos rajono. Vakar Dyzelis nutaike momenta, kai Marcius ejo grindimis, ir uzpuole. Ziauriu pjautyniu nebuvo, bet kailio gabalai pasklido po buta. Teko su Dyzeliu pasiaiskinti del tokio jo elgiasio. Ir vel man teko vyriausiojo katino vaidmuo, gavo pylos kaip reikaint. Dyzelio svoris jau perzenge visas leistinas ribas. Sestadieni trumpam buvo uzsukusi Odeta M., tai kai ji pamate juokesi labai ilgai, mat Dyzelis jai primine pripusta oro gumine pirstine. Net mano didysis Simanas, kuris sveria 9 kg, atrodo pakankamai lieknas palyginant su Dyzeliu. Manes jau juokas nebeima... Bandau kazkaip riboti maista, pakeiciau maziau kaloringu. Bet sis vaikinas apetitu nesiskundzia, patvarko kitu katinu likucius, jei tik as ju nespeju paslepti. Dabar visi 3 gauna viena ir ta pati maista, tai gal nustos Simanas ir Dyzelis vagiliauti is mano Marciaus, kuris del jo ligos budavo palepinamas skanesniu kasneliu.
Ir dar Dyzeliui yra truputi negerai su kairiaja akyte. Pastoviai is jos bega tokios kraujuotos, rudos asaros. Matomai, reiks vezti pas daktara Lina, kad jam praplautu asaru kanalus. Pirmiausiai isaugins kaciukus. Paskui bus dovanojami maziukai. P. Lina zadejo kate sterilizuoti ir pasilikti ju namuose. Padorus zmones, manau, kad ten viskas bus gerai. P. Lina yra priglaudusi ve viena is gatves gyvuna, paemusi is prieglaudu. Vakarykste diena buvo isties beprotiska. Pradzioje perskaiciau zinute is p. Linos, kad jos kate gimdydama kaciukus, mire. Liko 3 naujagimiai kaciukai naslaiteliais. Man buvo aisku, kad sie mazyliai praktiskai pasmerkti. Nezinau, ar kam nors yra pavyke uzauginti kaciukus be kates nuo ju pirmos gimimo dienos. Galvoje knibzdejo negeras itarimas, kad gal kokiai veisejai nepasiseke, kate uzaugins ivaikius , o koks jos bus tolomesnis likimas. Pagaliau mano nerimai buvo issklaidyti, moteris ne veiseja. Su p. Lina sutareme susitikti Filaretu klinikoje, kad daktaras Mindaugas apziuretu mano seimyna ar jie sveiki. P. Lina labai ilgai dvejojo ar ji teisingai pasielgs imdama i savo namus 3 kates, juk jos namuose pilna gyvunu ir katinu jau butu 7, o ir sunu ne vienas. Abejojo ar kate priims jos mazylius. Pagaliau ji nusprende bandyti. Taip katule Neva ir 2 maziukai iskeliavo pas p. Lina. Labai neramu buvo man ir Polio mamai ( ji kaip visada man labai daug padejo ir sioje bedoje, net varda katei sugalvojo) kaip naujoje vietoje sekasi seimynai, ar neatsume tu 3 naslaiteliu. Apie 21 valanda sulaukiau skambucio is p. Linos, labai nudziugino geros naujienos, kad kate prieme jos mazylius. Dabar ji daugiavaike mama su 5 mazyliais.
Lauksim geru naujienu toliau. Dekui visiems , kurie man padejo, ir bande visais imanomais budais pagelbeti, kurie suprato mano padeti. ACIU visiems! Aciu Jurate,
Viska as jiems suruosiu, nupirksiu, tik reikia surasti pas ka jie galetu prisiglausti ir ramiai augti. Apie Dyzeli juokais sakau, kad jis man panasus i Zydruna Savicka, ar i Blekaiti. Siandien fotkinsiu seimyna, tai ir ji pafotkinsiu.
Man jau juokas neiima. As labai noreciau kad jie butu sveiki, isvaizdus katinai. Dyzelio apetinas visuomet geras, daznai valgo is solidarumo Simanui. Taigi, juos teisingai maitinti, man nepavyksta. Kasnis svetimame dubenyje, buna visuomet skanesnis.
Deja mano gyventojai tikrai ypatingi. 3 katinai, kaip kokie briedziai imite. Simanas 9 kg, Dyzelis jau virs 7 kg, tik Marcius 5,5 kg. Reikia isivaizduoti, ka tokia armija isdarineja, ka sugrizus namo randu. Kaip man juos suvaldyti, kaip juos maitinti, kad kazkaip svori reguliuoti, ir palaikyti taika. Marcius pats i tualeta nevaiksto, bijo Dyzelio iki siol, Simanas ji irgi pagasdina, tenka nunesti iki dezes ir laukti, kad galeciau ji palydeti saugiai i kambari. Kiekvienas su savais ypatumais ir savom bedom. Marciui itare vezi, Simanas jau turi urologiniu problemu, Dyzelis su akimis ir siaip nereiktu uzmirsti jo ligos galimas pasekmes.
Buvau davus sau zodi, daugiau jokiu katinu. Bet dievulis vis man pameta ant tako, koki nors vargeta. O si karta visa seimyna.
Deja, globejos nera. Tos merginos, kurios galvojo paimti globoti, atsisake. Kitu variantu, kol kas nera. Seimynele atrodo sveikai, kaciukai gyvi. Dekui visiems labai, labai. As nupirksiu viska ko jiems reikia pradziai: Maistelio, kraiko, tualetui dezute, dubeneliu. Svarbiausia globejai. Svarbu ir tai kad jie nepateko i jokia prieglauda, tai nebus uzsikrete mirtinomis ligomis. Nezinau ar galima duoti maitinanciai katei nuo kirmeliu tablete. Matomai, reiks kazko daugiau, neapziurejau atidziai kates ausu ir kailio. Vakar man buvo visko buvo jau per daug... Dekui, jiems tikrai buvo nekas. Nezinau is kur jie atsirado, kas juos ten atnese. Radau apie 23 val. Bet kate atrodo sveika, namine, ir jauki. Mano butas mazas, kiekviena karta isvaziuojant savaitgaliui, tenka palikineti katinus atskirai uzdarytus, kad nesimustu ir vienas kito maistelio nesuslemstu. Zinojau, kad juos mylite, bet neitariau, kad taip labai. Tokius voljerus sutverti su tokiomis laipynemis, kad net zada atima!!!!! Turejo buti nuostabios atostogos. Problema netgi ne paciame Dyzelyje. Nera jis agresyvus, gali gyventi su kitais katinais, bet jie turi panasaus budo kaip Dyzelis - judrus, zasmingi. Mano Marcius pasidare tikras neurastenikas, nepasitiki net ir paciais geriausiais Dyzelio ketinimais, palaizyti jam ausi, pasiglaustyti aplinkui ji. Nuolatine Marciaus baime isprovokuoja Dyzeli kovoms. Ne kiekviena diena kyla pestynes, stengiuosi juos izoliuoti, seku kiekviena ju judesi. Bet siuo atveju, kai Dyzeli uzdarau atsikarai, jis jauciasi labai nelaimingas ir darosi piktesnis, Marcius nuolatiniame strese, kai Dyzelis vaiksto laisvai, as lauzau galva, kaip valdyti sia situacija. Zodziu, dabar yra taip kad mes visi 3 nelaimingi. Vieninteles drimbukas Simanas nesuka sau galvos, kad namuose tokios aistros verda. Kol kas mano senulis Martynas jauciasi visai neblogai. Mes dar bandysim visokiais budais sia liga stumti salin, bent jau tiek kiek imanoma. Niekas negali pasakyi, kaip viskas greitai vystysis. Gal jis dar pragyvens keleta metu? Tai mano 'pagrindinis' katinas, mano didzioji meile ir geriausiais draugas. Globeja yra. Bet vis dar meginu i surasti jam namus. Taip Dyzelis maziau patirtu streso. Nes is jo akiu matau, kaip jis prie manes prisirises, kiek daug jame meiles man. Man gaila ji atiduoti, bet kitos iseities nematau. |
|
|
|
