Irene (23:53) >>Bima yra tiesiog fantastiška šunytė, neįsivaizduoju, kaip ji dar nesurado savų namų, tokia... Rita93 (19:58) >>Turim dar :) susisiekite telefonu Linata (18:35) >>Kenziukas padovanotas:-). Gyvens Utenoje ir turės draugę-katę:-)... Globeja (18:26) >>Taip Ozkyte atsigavus ir isgrazejus. Deja po sterilizacijos atsirado dar viena problema -...
|
|
|
|
|
|
|
Mūsų pūkuotųjų-uodeguotųjų penketukas, perskaitęs straipsnelį, turbūt pasakytų "Mes taip ir žinojom, kad jūs be mūsų pražūtumėt" :D Kokia prašmatni :))) Vardas Venecija jai irgi tinka ;) Colomba, čia Jūsų "protežė"? ;) Marmuriukė... :))) O jau koks gražus oranžinis "kriokliukas" per kaktytę ir nosytę "nutekėjęs ;) Gaila, kad varduką jau turi :D Siūlyčiau Niagara pavadinti ;) Vajej, koks simpatiškas Čaplinas... :))) Tik raudonplaukis, ne brunetas :D Bravo, Ieva! Labiausiai man patiko argumentacijos "kryptis" ir "fundamentas" ;) Iš tiesų - kategorija "humanizmas" kai kam tėra tuščias skambesys. O materija "pinigas" - tokia sava ir miela, kad... :D O, šaunu! Tikrai būtų labai smagu sužinoti, kas tos darbščiosios švelniosios rankos ir neabejingos jautriosios širdys :) Juk už visų gyvūnėlių stovite Jūs - savanoriai. Labai šiltas straipsnelis :) Aš net mintyse tęsinį prirašiau, nes žinau vieną savanorę, kuri ketina rinktis veterinarijos studijas ;) Gal vertėtų pristatyti ir kitų profesjų esamus ar būsimus (studijuojančiuosius) atstovus? Tiesiog, skaitančiųjų smalsumui patenkinti :) Ačiū, Ingute :) Jau apšvietė mane. Liūdna... ;/ Nesupratau... Kaip perdovanoja? Laiškas įkeltas sausio 5 d., Pliushkės komentaras apie perdovanojimą parašytas sausio 9 d. Per 4-5 dienas radikaliai požiūris į gyvūną pasikeitė? Ar laiškas buvo nenuoširdus, o tiesiog reklaminis? Bet vardo mandrumas... :D Gera mintis ;) Akytės tikrai labai įspūdingos :) Yes!!!!! Nepažinčiau ir aš Funčio :D Toks rimtas atrodo, solidus ;) Sėkmės rūpestėliui!:*:) O jau nooosis... ;) Kažkas labai tinkamą vardą davė :) Tikrai atrodo, lyg iš kokio Jemeno būtų kilęs :D Sėkmės įspūdingajam! Savo ruožtu mes, buvę lesiukai ir ne tik bei jų dvikojai draugai, sveikiname visus Jus - "Lesės" savanorius ir vadovus, organizacijai prijaučiančius žmones "be statuso", "Lesės" buvusių globotinių šeimininkus ir, žinoma, visus visus gyvūnėlius! Juk būtent jie, mūsų mažieji draugai, ir subūrė šią nemažą gražią bendruomenę. Būkit laimingi, mylimi ir mylintys! :) Jūsų ištikimai - Ronja, Nica, Sofi, Megė, Glosteris, Jurga ir Saulius GiedreX, tegaliu patarti - dėkite atskirus kiekvieno katinėlio skelbimus į kuo daugiau skirtingų svetainių. Šis Jūsų prašymas bus perskaitytas gana uždaro rato žmonių, kurių dauguma jau turi savų gyvūnų būrius ir priimti naujų nelabai begali. Ne taip lengvai apsisprendžiau, kur parašyti tai, ką ketinu :) Tad gal metas kokį padėkų skyrelį parūpinti visuomenei, a? ;) O dabar - prie reikalo. Kaip sako rusai, "dobroje slovo i koškie prijatno" ;) Noriu labai nuoširdžiai padėkoti Kauno "Lesės" komandai ir ypač - savanorei Ievai (Katai) už supratimą, jautrumą, bendradarbiavimą, operatyvumą - viską, ką ji padarė mano prašymu pagelbėdama mažai simpatiškai katytei iš Žaliakalnio. Ačiū dar kartą, Ievute! :)) Nora56, Jūs paskambinkite nurodytu telefonu globėjai. Ar parašykite. Bus greičiau ir efektyviau :) Ačiū, Irena! Na, stengėsi katinas, kaip įmanydamas ;) Teko pripažinti, kad jo viršus :D Ech, ponia Irena... Vien tik demonai valdo mus (nežinau, auksas būtų geriau ar blogiau) :D Dievai ir demonai mato: globėjai tikrai stengėsi Glosterį apgyvendinti Marijampolėje geros širdies žmogučio - ponios Raimondos - namuose. Šeštadienį katinas buvo supakuotas (mums atrodė, kad labai patikimai) ir gabenamas į Kauną, kur jį turėjo perimti būsima šeimininkė su vyru, atvykę iš Marijampolės. Glosteris, begėdis, visą operaciją paleido vėjais ir ties Elektrėnais išlindęs iš kartoninio "alkatraso" garsiu ir galiu "miau" liepė man apsisukti ir važiuoti atgal. Nieko kita nebeliko, tad ir nurūkom Vilniaus kryptimi su "palaidu" ir labai nelaimingu, garsiai besiskundžiančiu, po automobilio saloną besibastančiu milžinu. Mūsų kieme katinas buvo supakuotas į globėjo atsineštą boksą. Visiškai nesipriešino ir buvo labai patenkintas, pamatęs, kad vėl yra namuose. Taip Glosteris grįžo nei neišvažiavęs. O paskui... Paskui globėjas pareiškė: niekam jo nebeatiduosiu, katinas nusipelnė likti, nes viską padarė, kad būtų taip, o ne kitaip. Taip baigiasi istorija apie penktąjį Polio-mamos augintį ir tai, kaip Glosteris ėmė ir netapo Suvalkijos gyventoju ;) Žinoma, rizikuoju išgirsti "siūlyti kitiems ką nors padaryti visi gudrūs" ;), bet pasiūlysiu. Gal vertėtų kokį padėkos laišką "mituviečių" gaisrininkų gelbėtojų vadovybei parašyti. Bus malonu žmonėms, o ir praversti praktiškai gali :) O, čia tai bent naujiena :))))) O aš kaip tik Simukui "reklaminę istoriją" kūriau ;) Per rekordiškai trumpą laiką (po paros nuo atsivežimo į namus globai) Glosteriu susidomėjo moteris iš Marijampolės :) Štai taip ;) Glosteris vakar nukeliavo į veterinarijos kliniką. Nebūdamas storulis sveria 5,3 kg (toks nemenkas "egzempliorius"). Profilaktiškai gavo priemonių nuo vidaus ir išorės parazitų, nors pastarųjų neturi. Kol kas jaučiasi nedrąsiai, tyrinėja aplinką. Šalinasi vyriškosios globėjų "pusės", kas šį bei tą pasako apie katinėlio praeitį. Glosteriu pavadintas dėl tikrai įspūdingos išorės: aristokratiškam katinui - atitinkamas vardas ;) O, kaip smagu vėl Firsiūną pamatyti :))))) Šitas "plačiaveidis" sužavėjo net tik mane, bet ir nemažą dalį klinikos, kurioje jis buvo sterilizuotas ir gydėsi sunegalavęs, personalo. Visuomet, ten pasirodęs, sulaukdavo meilių žodžių, paglostymų ir skanėstų ;) Viena gydytoja jį vadino "tas su žandais" :D Argi jis netoks? ;) Tik stebiuosi, kad jis šeiminkams nemeilikauja, nes būdamas prieglaudoje visuomet nosį palaižydavo ant rankų paimtas :)) Pasakojimas skamba taip, lyg apie mūsų Poliuką būtų parašytas. Poliukas tik maisto atžvilgiu santūresnis buvo, nors apetitu nesiskundė. O ir daugiau bendrumų yra - rainas kailiukas, trys kojytės... Poliukas buvo pats įstabiausias kada nors mano pažintas katinas. Kuris iš tiesų "Always look(ed) on the bright side of life". Panašu, kad šis - bent jau labai panašus :) Sekmės, raniuk! Laikysim už tave visus turimus kumščius :))) Koks gražus laiškelis :) Ir prieglaudėlė taip žaismingai - viešbutuku - pavadinta ;) Sekmės Sandrai ir Betmenui! Šio šunelio istorijos pabaiga tokia: vakar mergina, kurios tel. Nr. nurodytas pirmuoju, sulaukė skambučio moters, atpažinusios savo šunelį nuotraukoje. Pasirodo, šeštadienio vakarą Ūbas, kuris iš tiesų yra vadinamas Bartu, su moters vaikais išėjo pasivaikščioti į kiemą. Kaip žinia, vakarai nūnai yra tamsūs, ypač miegamųjų rajonų kiemuose matomumas yra labai menkas. Ūbas-Bartas, matomai išvestas pabėgioti be pavadžio, nes rastas tik antkaklį dėvintis, pamatė kitą šunį ir ėmė jį vytis. Taip ir dingo vaikučiams iš akiračio. Vaikai, paieškoję patys, ašarodami grįžo namo pasipasakoti tėvams. Per tą laiką Ūbas-Bartas kažkaip pateko į laiptinę, kurioje ir buvo rastas. Visus įvykius - šuns vijimąsi, dingimą vaikams iš akių, patekimą į laiptinę ir radimą joje - galima sutalpinti turbūt į kokį 30-40 minučių. Kai šunelį pametusiųjų vaikučių tėvai išėjo į kiemą pradingėlio ieškoti, jie jo atrasti tiesiog negalėjo, nes tuo metu jis jau tupėjo merginos, kurios laiptinėje buvo rastas, buto balkone, o gal jau ir keliavo mano automobiliu įsikurti laikinai pas mano minėtos merginos tėvelius, gyvenančius soduose. Štai tokia istorija. Įdomiausia, kad šuniuko šeimininkę, paskambinusią vakar, mudvi su mergina, kuriai ir buvo skambinama, pažįstame. Žodžiu, viskas - tarp savų :) Happy end ;)
Ūbelis šiuo metu yra globojamas pas gerus žmones. Deja, globoti jį iki padovanojimo nėra galimybės, todėl šuniukas priglaustas, kol susidarys imunitetas po skiepų. Jei tuo periodu šunelis neras namų, jis įsikurs "Lesės" prieglaudėlėje. Šunelis - labai mielas, linksmas. Kažkam būtų puikus draugas, kurį galima išauklėti taip, kaip norisi, nes jis jaunutis ir todėl yra imlus "mokslams" :)
|
|
|
|
