Širvintų rajono Kabaldos kaimo gyventojai jau trejus metus kovoja, kad iš Rožių gatvėje gyvenančių trijų asocialių šeimų būtų paimti kankinami šunys, tačiau nei rajono policijos, nei veterinarijos specialistų pagalbos nesulaukia. Trys be antkaklių grandinėmis ar tiesiog viela pririšti keturkojai vietoje ėdalo gauna šiukšlių, negali pasislėpti nuo lietaus, priversti murkdytis nekuopiamame mėšlyne.

Kaip DELFI teigė paslapčia šunis šerianti ir už jų gerovę kovojanti moteris, paskambinus į policiją eilinį kartą pranešti apie kankinamus šunis, jos pasiteiraujama, ar jie ko nors neapkandžiojo. Išgirdę neigiamą atsakymą, pareigūnai neva nemato problemos.

Minėtų gyvūnų nepriežiūra susirūpino ir Vilniaus gyvūnų globos draugija, kuri šiuo metu siekia, kad šunys iš girtaujančių asmenų būtų paimti.

„Kaimynai tų šunų sakė niekam neatiduos, nes labai myli. Jie piktinasi, kad mes tuos vargšus šeriam. Kai pagrasino sudeginti mūsų namus, tai darom pasislėpę, nes bijom, bet negi paliksi likimo valiai“, - DELFI sakė moteris.

Pasak jos, Kabaldos kaimo Rožių gatvėje gyvenančių trijų šeimų šunys Mirta (daugmaž 9 metų amžiaus), Dinas (2 metų) ir Luna (neturinti metų) – ne pirmi jų augintiniai.

„Neišsiblaivančios šeimos nemaitino ir anksčiau laikytu dviejų šuniukų, kurie pernai ir užpernai mirė nuo bado ir išsekimo, - pasakojo DELFI pašnekovė. Pasak jos, kai atneša šunims ėsti, į kiemą kartais išeina ir šeimininkai. Klausia: „Ar ko nors mums neturit?“.

Smaugia, kad nepabėgtų

Pareiškime gyvūnų globos draugijai rašoma, kad pagrindinis šunų maistas - bulvių lupenos, užpiltos karštu vandeniu, maišomos su rupiais miltais. Ėdalui naudojamos ir maistui netinkamos atliekos: plastmasinė plėvelė nuo dešrelių, sviesto, grietinės pakuotės.

Kadangi gyvūnai badaujantys, jie tiesiog suryja viską. Kaimynai tris metus gelbsti šunis nuo bado, bent tris kartus per savaitę stengiasi juos pašerti, tačiau sako, kad nei fiziškai, nei morališkai nebegali daugiau to daryti, nes „savus augintinius turi prižiūrėti jų šeimininkai“.

Laukdamas pagalbos Dinas gyvena pririštas ant maždaug metro ilgio grandinės, kuri stipriai veržia jo kaklą. Pasak kaimynų, šuo smaugiamas, „kad nepabėgtų“.

„Manau, su laiku geležinė grandinė gali tiesiog įaugti jam į kaklą. Mes esame nupirkę ir tiems žmonėms davę odini antkaklį, tačiau jo taip ir neuždėjo“, - rašoma pareiškime gyvūnų globos draugijai.

Šiam šuniui „pasisekė“, nes jis turi perlyjamą medinę būdą, kuri jam per maža. Aplink ją telkšo balos ir išmatos. Dinas niekada nėra paleidžiamas ar vedžiojamas, taip pat privestas kęsti troškulį.

Luna laikoma lygiai taip pat, tik neturi jokios būdos ar kitos vietos, kurioje galėtų prisiglausti nuo lietaus, vėjo, šalčio. Kad nepabėgtų, ji pririšta net ne grandine, o viela.

Ne geresnis ir Mirtos gyvenimas. „Lapkričio 10 dieną pati mačiau, kaip Mirta prarijo plastmasinį grietinės maišelį“, - baisėjosi gyvūnais susirūpinusi moteris.

Ieškos naujų šeimininkų

Pareiškimą gyvūnų globos draugijai pasirašė aštuoni žmonės. Jų atstovės nuomone, keturkojais nepajėgiantys rūpintis žmonės turėtų juos atiduoti kitiems.

„Jeigu gyvūnų globos draugija juos paimtų, ieškotume žmonių, galinčių tuos šunis priglausti, nes žiūrint, kaip jie gyvena skauda širdis“, - sakė dėl savo saugumo nenorėjusi vardo ir pavardės viešinti DELFI pašnekovė.

Kaip mus informavo Vilniaus gyvūnų globos draugijos pirmininkė Danutė Navickienė, pareiškimą gavusi draugija sieks įrodyti, kad gyvūnams gresia žūtis.

„Tokiu atveju, pagal Gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymą, teismas per 3 darbo dienas priimtų sprendimą paimti gyvūną iš savininko ir siektų, kad jis būtų skubiai įvykdytas“, - sakė draugijos vadovė.

Šaltinis: http://www.delfi.lt