Nuo tilto numestam šuniui Pipirui tekusi tragiška lemtis Lietuvoje paskatino diskusijas apie žmonių elgesį su gyvūnais. Parlamentarai iškart ėmėsi iniciatyvos sugriežtinti bausmes gyvūnų kankintojams. Vis tik Vilniaus universiteto profesorius, filosofas Arvydas Šliogeris sako, jog visais atvejais svarbu atsižvelgti į aplinkybes, ir pasakoja, kad kaime žmonės užkasa ką tik atvestus šuniukus, nes niekas nesutinka paimti jų auginti.

„Įsivaizduokite, jeigu ta kalytė atsiveda tarkime šešis šuniukus, siūlo vienam, sako, ne, antram, ne, nereikia, nereikia, nereikia. Tai ką tada su jais daryti? Tai ir darydavo – užkasdavo. Aš prisimenu šitą dalyką. Čia yra būtinybė“, - DELFI pasakojo A. Šliogeris, kalbėdamas apie siūlymus sugriežtinti bausmes už elgesį su gyvūnais.

A.Šliogeris: sadizmas ir būtinybė – skirtingi dalykai

Vertindamas parlamentarės Dangutės Mikutienės inicijuotas Baudžiamojo kodekso pataisas, kuriomis už žiaurų elgesį su gyvūnais numatoma bausti viešaisiais darbais, bauda arba laisvės atėmimu iki 4 metų, filosofas A. Šliogeris sako, kad reikia skirti du dalykus – šlykštų bei nepateisinamą sadizmą ir paprastą būtinybę.

Pasak profesoriaus, Pipiro skriaudikas pasielgė tiesiog sadistiškai, tuo tarpu jei žmogus vištai nukerta galvą, dūriu į širdį paskerdžia kiaulę ar užkasa niekam neįsiūlytus šuniukus, tai – jau būtinybė ir už ją bausti nederėtų.

„Bobutei, kuri augina septynias vištas, reikia pavalgyti, pas ją atvažiuoja anūkas iš Vilniaus, tai ką jai daryti? Tai ji nukerta vištai galvą. Negi mes ją bausim? Tada nepjaukim kiaulių, uždarykim mėsos kombinatus, danų kiaulides“, - svarstė A. Šliogeris.

Pašnekovas pasakoja, kad jo žmonos sesers kalytė, vardu Nora, palikuonių yra susilaukusi jau keturis kartus, bet iki šiol vis pavykdavo juos išdalinti kaimynams arba kaimynų kaimynams. Tačiau filosofas sako žinantis ir tokių atvejų, kai šuniukų nepavyksta niekam įsiūlyti, tad tokiais atvejais jais būdavo atsikratoma.

„Mano žmonos sesuo turi labai simpatišką kalytę, vardu Nora. Jau keturios vados buvo, atsivedė maždaug po keturis labai gražius šuniukus. Tai ką pirmiausia daro? Pirmiausia, pasiūlo kaimynams, kaimynai savo kaimynams – žinote, kaime gi veikia tas telegrafas. Kiek žinau, iki šiol visus šuniukus iš jos paėmė“, - sakė A. Šliogeris.

„Įsivaizduokite, jeigu ta kalytė atsiveda tarkime šešis šuniukus, siūlo vienam, sako, ne, antram, ne, nereikia, nereikia, nereikia. Tai ką tada su jais daryti? Tai ir darydavo – užkasdavo. Aš prisimenu šitą dalyką. Čia yra būtinybė“, - pridūrė Vilniaus universiteto profesorius.

Gyvūnus sterilizuoja ir kaime

Kad kaime dalis žmonių atsikrato ką tik gimusių šuniukų ir kačiukų DELFI pasakojo ir savo pavardės atskleisti nenorėjusi Aldona (vardas pakeistas – DELFI). Tačiau, remiantis moters pasakojimu, toks mažųjų keturkojų likimas nėra dažnas reiškinys, nes daugeliui labai sunku ramia širdimi užbaigti tik prasidėjusį šuns ar katės gyvenimą.

„Prisimenu, kad vaikystėje vienus šuniukus turėjom, tai visus išdalinom, bet iš antros vados kalytes sudėjom į terbą ir prašėm, kad baba nuskandintų. Bet nuo tos dienos aš stengiuosi nelaikyti nei katės, nei kalės. Visi keturi mano katinai – vyrai, šunys – du, irgi vyrai, kad neparvestų vaikų“, - DELFI sakė kaime netoli Šiaulių gyvenanti Aldona.

Moteris sako, kad neblogai gyvenančios josios kaimynės bei sūnus savo augintines kates sterilizuoja – taip išvengiama ir problemų, ir širdies skausmo, kai tenka mažųjų gyvūnėlių atsikratyti.

„Kuris žmogus protingas, tai jau stengiasi, nebežudo, laiko ir išlaiko ir netgi daug metų. Medžiotojai nušauna kartais, kiek girdėjau. Pijokai tai nežinau, ką daro, nors pernai pametė prie mano durų kačiuką pūliuojančiomis ausimis. Tai išsigydžiau ir turiu gražiausią katiną“, - pasakojo Aldona.

A.Tereškinas: įstatymai žmonių neišauklės

Kultūrologas, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) dėstytojas Artūras Tereškinas sako, jog, jo nuomone, Baudžiamojo kodekso sugriežtinimas nėra pati geriausia priemonė kovai su žmonių žiaurumu.

„Įstatymas nėra išeitis, kuris pakeistų situaciją. Įstatymų pas mus daug, jie dažnai neveikia, o žmonių suvokimas, mentalitetas nuo įstatymų kaitos nepriklauso“, - DELFI teigė pašnekovas.

A. Tereškinas teigia manantis, kad geriausias efektas pasiekiamas žmones šviečiant. Tuo, pasak jo, turi užsiimti ir užsiima nevyriausybinės organizacijos arba įvairios gyvūnų globos draugijos.

„Aš manau, kad šioje srityje turi dirbti nevyriausybinės organizacijos arba organizacijos, kurios rūpinasi gyvūnais. Žmones reikia šviesti, kaip elgtis su jais, ką daryti, jei nebegali išlaikyti, jei daug gimė. Gal reiktų padaryti ką nors, kad sterilizaciją būtų prieinamesnė daugeliui žmonių“, - svarstė VDU dėstytojas.

Šaltinis: http://www.delfi.lt