Vieną vasaros vakarą šalia Dvarčionyse esančio miškelio sustojo mašina. Atsidarė jos durelės ir ant asfalto nukrito baltas pūkų kamuoliukas. Durys užsitrenkė, mašina nuskriejo, ją nieko nesuprasdamos nulydėjo žydros Timo akys. Timas katinas, jis jautė nelaimę, tačiau tyra jo katiniška širdelė negalėjo patikėti, kad jo šeimos nariai net nesuabejos ir niekada nebepagalvos, kad Timo laukia alkanas, pilnas pavojų, šalčio ir liūdesio gyvenimas.

Timas naminis katinas, nepratęs prie triukšmo ir mašinų griausmo, jis greitai greitai pasislepė už medžio ir atsargiai iškišęs snukelį vis dar laukė ir tikėjosi, kad įvyko didelis nesusipratimas, kad jo šeima tuojau grįš ir jo katiniška intuicija dėl artėjančios nelaimės tiesiog jį apgavo...

Kitą dieną taip belaukiančias žydras Timo akis pastebėjo geras žmogus. Ši moteris viename Dvarčionių miškelyje turi visą prieglaudėlę, Timo nelaimės brolių ir seserų, išmestų pamiškėje užuobėgą. Katinėlis buvo pakviestas prisijungti prie šios daug išgyvenusios, bet vis dar neprarandančios optimizmo ir tikėjimo žmonėmis kompanijos. Taip, gyvenant miškelyje prabėgo Timo vasara ir ruduo. Geroji moteris maitino ir rūpinosi šiais nelaimėliais, o jie už tai dovanojo jai savo šilumą ir pasitikėjimą.

Tačiau atėjo šalti orai, ir buvę naminiai katinukai, pripratę vėjuotas ir niūrias rudens dienas šiltai leisti įsitaisius ant palangės, pradėjo sirgti katiniškomis peršalimo ligomis. Jų globėja suprato, kad šie jos draugai žiemos tiesiog neišgyvens.

Moteris kreipėsi pagalbos ir dalis jos katinėlių rado laikinus globėjus. Timas globai atkeliavo į mano namus. Jis labai mielas ir širdingas katinas. Net nemėgsta valgyti vienas, užsinorėjęs užkąsti kviečiasi mane ir nusivedęs prie savo lėkštutės murkdamas valgo ir dėkoja man už kompaniją. Timas labai mėgsta „pasinekučiuoti“ – atsiseda priešais ir pradeda murksėdamas kažką pasakoti, o jo žydrose akyse matau jo tyros sielos meilę šiam pasauliui, koks jis kartais bebūtų žiaurus išduotiems Timo nelaimės broliams ir seserims.

Timui 3 metai, pusmetį jų jis praleido miške, be SAVO VIENINTELIO žmogaus, savo draugo ir pašnekovo, bet aš tikiu, kad Timas būtinai jį ras, ir jo laukia dar 9 pilnaverčiai, šilti, murkiantys, katiniški gyvenimai...