Pristatome Jums jau paaugusį patį jauniausią „Lesės“ globotinį. Šiuo metu Pypsiui yra apie mėnesis laiko, nors į savanorės Linos rankas pateko būdamas tik 2-3 savaičių. Ir mums su Pypsium labai pasisekė, kad mano draugas priėmė katulį pagloboti. Svarbiausia, kad kritinė padėtis jau praeity ir nesibaiminame dėl jo gyvybės (tpfu tpfu tpfu). Pypsius su kiekviena nauja diena vis parodo po naują savo vystymosi triuką: paskutinis yra sugebėjimas ant žmogaus užlipti rūbais nuo kojų iki pat galvos :). Jis yra judrus, įnoringas (kaip mažas vaikas) ir reikalaujantis be proto daug dėmesio katiniukas. Labai mėgsta pranešti apie savo buvimą gerklytės laidymu, kad net stebiesi kaip toks mažas padarėlis gali išleisti tokius garsus. Augam, labai mėgstam valgyti ir daug, nemėgstam būti girdomi (laukiam nesulaukiam kol pradės pats lakti), dievinam žmogaus šilumą ir garsiai murkiam. Tai tiek iš Pypsiuko žinių. Laukite tęsinio. Kol kas įdedu tik vieną jo nuotraukytę, tačiau ir ši su jo mėgstama rėkimo ekspresija :).

P.S. Padėkite man laikyti „špygas“, kumščius ir kryžiuoti pirštus, kad tik draugas pasiliktų šį katiniuką visam laikui ;)

2010-02-08: Beieškodama vienos istorijos, užtikau savo mažojo Pypsiaus (dabar jis vardu McRėjus (vardą sugalvojau ne aš :D)) ir nusprendžiau atnaujinti šią naujienėlę, remiantis senąja. Taigi, Rėjui šiuo metu yra apie 4 mėn., jis liko gyventi su mano draugu, nors jis jau buvo apsisprendęs jį dovanoti iš namų. Nežinau kas lėmė nuomonės pakeitimą... Ar mano krokodilo ašaros, ar dar kas kita, bet faktas - jis dabar yra mūsų katiniukas. Išdykęs, velniūkštis, bet tuo pačiu ir labai meilus. Mes jį dar vadiname "čiulpaila", nes pas jį išlikęs instinktas ieškoti mamytės spenelio, kurį jam atstoja būtent trikotažinės maikutės :D. Įdedu jo keletą naujausių nuotraukyčių ;)

Irmulia