ArunasI (23:24) >>Ačiū už gerą žinią. O ką sakė daktarai? Dėl ko galėjo įtrūkti tos kepenys? Pervedžiau... Vesta (23:03) >>Musu visu džiaugsmui operacija pavyko. Buvo itruke kepenys, labai prastas kraujo kresunas, visa... ArunasI (22:46) >>Ar yra kokių nors žinių?
|
|
|
|
|
|
|
Sveikas, gražuoli. Atsimeni, kaip važiavom bjauriai anieguotais keliais į Birutės kliniką? Tavo nosytė negražiai varvėjo, o daktarės prognozės nebuvo labai optimistiškos...Neatsimeni, aišku, ir nereikia. Tą vinintelį kartą padarei man labai protingo ir rimto šuns įspūdį. Tokio šunų šuns - kiekvieno žmogaus svajonės. Tikro Aro. Džiaugiuosi dėl tavęs. Viena SOS globotinė, Nata, užauginusi savo šuniukus, priėmė ir išmaitino dar 4 svetimus. Tai Daivakitse variantas gali būti visai geras, jei kalytė sutiks. Bet gal vertėtų paskambinti šeimininko numeriu ar bent žinutę parašyti, nes jis gal neperskaito visų komentarų - skelbimų pridėta daug. Vitamo, SOS gyvūnuose yra msžutis 1 metų juodas su įrudžiu ilgaplaukis taksiukas. Sakė, idealaus charakterio. Jį kažkokie geradėjai rado Vilniaus gatvėje ir atvilko į prieglaudą. Gal tik pasiklydęs buvo, bet šeimininkai neatsiranda. Blogai jam prieglaudoje. Atsiprašau, kad rašau šioje temoje - gal atsiras dar žiopliukas Skroblutis - bet pagalvokite apie dar vieną taksiuką. Atsiprašau, sugrįšiu prie banaliai buitiškų dalykų. Galime ginčytis iki begalybės apie Grindos ir visuomenės tarpusavio sąsajas. Tiesa yra ta, kad piliečiai švonderiiai ten velka savo gyvūnus, kurie ten suserga, yra užmigdomi, ir tik nedidelė dalis išgyvena. Tie, kuriuos Grinda sugaudo gatvėje, yra arba piliečių švonderių priveisti, išmesti, paleisti... Kai pastarąjį kartą degė automobilis, pastato langų stiklai sukrito į gardus, kuriuose buvo šuneliai. Galėjo užsidegti ir pats pastatas. Kad ir kas būtumėt, maldauju apie tai pagalvoti, prieš imantis veiksmų. Po pirmojo automobilio gaisro buvo kilusi mintis, kad patys grindiečiai jį ir supleškino - mašina jau sena, o vis proga apkaltinti padegimu gyvūnų mylėtojus. Antrasis automobilis stovėjo per arti pastato - iš jo ugnis galėjo nesunkiai persimesti į patalpas, kuriose laikomi gyvūnai. Vargu, ar net p. Vilūnas pats inicijuotų turto naikinimą. Nors gal tai ir nėra didelis turtas, lyginant su visa Grindos apyvarta. O dėl užrašo... P. Vilūnas interviu LietRyt pats pripažino, kad jiems netinka "globos namų" vardas, nes gyvūnai ten neglobojami, nors ir nekankinami, bet po 14 dienų užmigdomi. Ko iš jo norėti - jam užkorė tokią funkciją, jis ir vykdo. Iš principo necivilizuotos partizaninės kovos priemonės nėra priimtinos, net kai kitokios priemonės neveikia. O man dabar, po kelerių metų pažinties su grinda, didesnį pyktį ir pasibjaurėjimą kelia "tiekėjai". Tik šiandien atkreipiau dėmesį, kad išdužę ir pastato, kuriame laikomi gyvūnai langai (tie, kurie buvo arčiau automobilio - gal nuo karščio). Galima tik bandyti įsivaizduoti, kaip jautėsi šuneliai, uždaryti garduose prie tų langų. Dabar vietoj stiklų - polietileno plėvelė. gerai, kad nešalta. kai pirmą kartą pamačiau sudegusį Grindos automobilį, buvo tiesiog...juokinga. Kai pamačiau užtepliotą rodyklę į Grindą, t.y., vadinamuosius Globos namus, buvo...linksma. Dabar nežinau. Ponas Grindos generalinis direktorius (teko su juo susitikti) yra labai ypatingas žmogus - tokio suauagusio asmens intelekto dar neturėjau laimės ar nelaimės matyti. Nesu įsitikinusi, kad tokie kovos su Grinda metodai atneš daugiau naudos, negu žalos.Ką apkaltins žmonės intelekto neusžalotais veidais? Parašykit daugiau - kur dabar jo namai? Mano kolegė labai dėl jo nerimavo. Skelbimus išsiuntinėjo, kur tik galėjo. Udraitės klinikoje Karoliniškėse yra "katinis echoskopas", tikrai žinau, mano šuo mažesnis už katę. Atsiprašau už off-topic. Grinda iškviesta į Šilo-Smėlio-Vileišio gatves gaudyti kačių. Sindy, tikrai nėra besidžiaugiančių dėl mažylio Arčio mirties. Baisiai gaila, kad jis pasidavė. Tikriausiai panašiai jaučiausi, kai kiek daugiau kaip prieš metus taip pat išėjo katytė Kimari, kurią bandžiau gelbėti, nepaisant visų prognozių. Ji buvo rusų mėlynoji. Dabar Kimari guli mano sodyboje po alyvų krūmu. Man nepaprastai žavūs žmonės, kurie bando padėti pasmerktiesiems, net beviltiškiausiems. Žinau, kad sunku, bet laikykitės. Galgi šitam "rusiukui" pasiseks. P.S. gal SOS gyvūnai kartais turi taksiuką atidavusių žmonių kontaktus? Būtų galima daugiau pasiklausinėti apie jo būdą bei kilmę? Vagonėliuose būdavo (dabar nežinau) Eglė, kuri patardavo problemiško šunų elgesio atvejais. Ji ir su Pifu bendravo. Gal jos paprašyti, kad pabendrautų su Miniu? O tas besikandžiojantis taksas iš Grindos, kurį buvo atvežę užmigdyti, Grindoje buvo meilumo ir draugiškumo įsikūnijimas. Net jo dresuotoja rašė, kad tai problemiškas šuo. Gaila, neturim dabartinių jo šeimininkų kontaktų. Kaip ten bebūtų, Į grindą jis nesugrįžo. Tikiuosi, šitas Minis nėra tas pats taksiukas - anas jaunesnis. Buvo dar kita taksytė Bella, taip pat iš Grindos, apie kurios agresiją rašyta...esu tik taksų mylėtoja, bet ne žinovė, Minio sutikti neteko, nors atsiliepimus girdėjau... Manyčiau, kad vistiek su juo turėtų pabendrauti šunis pažįstantis žmogus (gal Eglė?) Dar pažįstu vieną dresuotoją... Jei čia tikrai Minis iš SOS gyvūnų, tai jis neturi šeimininkų Atsiprašau dėl to praleisto nulio tel. nr - jau pataisyta, ačiū Munei ir Vikikutei. Džiaugiuosi kaip vaikas, kad mažyliai gimė natūraliai, be jokių operacijų, ir nesukėlė Agnei papildomo streso. Baltu pavydu pavydžiu to kito etapo - matyti, kaip mažyliai maitinasi, moka susirasti pienelio šaltinį ir kievieną dieną užauga po 20-30 g. nepraeis nė dvi savaitės, ir jie atsimerks. Ims patys valgyti, o paskui negrąsiai, dar svirduliuodami ir painiodamiesi (nes kojyčių daug) vaikščioti. Aukit, stiprėkit ir nekelkit Agnei rūpesčių. O aš ir nuo maro mirusią katulę (kimari) parsivežiau į sodybą ir palaidojau. Dar akmenį uždėjau - niekas neiškapstė. Taip, Juste, tai jau nenuginčijamas pasiekimas, bet aš galvojau apie kitą realybę - mūsų provincijos (ir ne tik) realybę - lengviau užkasti paskandinti ( apie tuos nesužinosime), palikti pamiškėj, patvory ar prie 'grindų' vartų, negu leisti pinigus sterilizacijai. P.S. Tikiuosi, kad šios istorijos moralas - štai kas gali nutikti jūsų augintiniui, kurio išsižadate. dar viena utopija. Vikikute, visada pasisakiau už "konstruktyvų dialogą", jei jis įmanomas. Ir dėl "taisyklių" galiu tik pritarti. Ir suprantu, kai trūksta gardų, kažkam tenka užleisti vietą...Bet tikriausiai galima ieškoti išeities. Penktadienį buvo kitokiu būdu - ne eutanazija - atlaisvinti 4 gardai, o šiandien jie jau užpildyti. O savaitgaliais Grinda nevažinėja po gatves gyvūnų gaudyti. Tad gal viešumas nors tautiečių galvose ką nors pramuš...Nors vargu. Juste, žinau, kad statistika liūdna. Ir dažniausiai pritariu Jūsų išsakytoms mintims. Sutinku ir su Jūsų teiginiu apie taisyklių laikymąsi (arba nesilaikymą). Taip, reikia propaguoti sterilizaciją, taip mažinant nepageidaujamų - nereikalingų gyvūnų populiaciją. Tai ilgas procesas. Gal kada nors...Bet migdyti gyvūną vien todėl, kad jis nesusirgtų... Atleiskit, man kažkaip makabriškai skamba. Gal šita konkreti kalytė iš tiesų buvo problemiška (žmogaus kaltė) - nesužinosime. Būtent - nesužinosime. Kaip ir daugelio kitų istorijų. Jai nesuteiktas šansas -gal ji ir neturėjo jokio šanso. Šiuo atveju aš ginu viešumą. Ir tai, kad kiekviena gyvybė nepriklausytų nuo kieno nors valios ar nuotaikos. Tai tokia pat utopija, kaip ir visuotinė sterilizacija - kol kas. Norėjau nesikišti į diskusiją. Aišku, neaišku... Tokias istorijas reikia - būtina - viešinti. Ir kuo plačiau. Kuo emocingiau, nes tik taip galima pasibelsti į tautiečių širdis ir sąžinės likučius. Būtų, nebūtų paėmę kalytę...Gal ir nebūtų. Grinda nusižengė savo pačios nuostatams, o apie švonderį, ją atvežusį, ir kalbėti neverta. Mes nežinom, kokie buvo eutanazijos motyvai, todėl ir kyla klausimas (ir pasipiktinimas) - kodėl užmigdytas galimai sveikas gyvūnas, nesulaukus karantino pabaigos? Gl po šios istorijos kas nors akimirkai susimąstys, gal ir ne. Mano kaimynas Šakiuose, kurio šunį (neabejoju, jo paties prašymu) kirviu užkapojo draugelis girtuoklis, dabar vengia nosį iš kiemo iškišti - dėl to, kad istorija buvo paviešinta. O komentarai...Argi neįdomu sužinoti skaitančiųjų požiūrį? Jau man atleiskit, bet aš už tai, kad būtų viešinama ir milijoninė, ir milijonas pirmoji istorija. Kiekviena, jei įmanoma, epaaiškinta, todėl beprasmė, mirtis. O a6 to Šaibos net nepamačiau iš pradžių. Rašoma "katukas", o nuotraukoje tikrų tikriausias šuniukas. Jaunūjų gamtininkų stotis gal galėtų ką nors patarti , tik vargu, ar šiandien jie dirba. Dar galima pabandytiper http://www.gyvununamai.lt, jei puslapis dar veikia, žmogų, kuris konsultuoja laukinės faunos klausimais, atrodo, Palatanavičius, bet nesu tikra dėl pavardės. Išsiaiškinau. Jį močiutė atvežė į Grindą šiandien 7.00 eutanazijai, o gerajai veterinarei Ingai nesudrebėjo ranka - tuoj paėmė švirkštą į rankas. Cituoju Manta61: "šiandien kalbėjau su merginos močiute - labai prašiau, kad nieko nedarytų iki pirmadienio šuneliui, kuriam dar liko pragyventi ilgą, laimingą brandaus amžiaus periodą. " Ilona matė šunelį atvedant, bet jį, kaip supratau išsivedė ta pati mergšė, tik, kaip dabar aišku, neilgam. Jau geriau būtų Grindoje palikus.
Tai kad pas močiutę Birutę tas šunelis turėjo būti. Nebent jį iš pat ryto šiandien atvežė į Grindą užmigdyti. Gal Rasa geriau žinos. Atsiprašau, neatidžiai perskaičiau straipsnelį - šunelis buvo ne grindoje, o pas tos mergos močiutę. SOS gyvūnuose rašo,kad šunelis šįryt užmigdytas. Gerieji grindiečiai iš tiesų palaukė iki pirmadienio. Ir dar rašo, kad jau buvo atsiradusi moteris, kuri norėjo jį priglausti. |
|
|
|
