Sveiki, mano vardas DUKSIUKAS arba DUKSIS. Noriu Jums prisistatyti, susipažinti su gerais žmonėmis ir.....paprašyti pagalbos. Situacija tokia, kad mano mylima šeimininkė yra labai, na.. labai garbaus amžiaus moteris ir iš savo namų kaime, kur mes kartu gyvenom, išvyksta gyventi pas dukrą į Vilnių, tačiau dėl tam tikrų priežasčių aš kartu vykti negaliu. Tad visi nusprendeme pabandyti ieškoti man pagalbos.....Gal atsirastų kokie geri žmonės ,kurie mane priglaustų.....Aš esu lauko šuo – nemėgstu ilgai būti kambaryje, nes niekas manęs nelepino, o šiaip esu (taip žmonės sako) labai draugiškas, mielas , meilus , atsidavęs savo šeimininkams, be galo sargus, mažai valgantis šunelis....Kam nors galėčiau būti geras draugas, ištikimas sargas....Pažiūrėkite i mane - juk dar ir gražus aš.....Ar ne taip? Man yra apie 3 metus, ūgio esu nediduko, maždaug iki pusės močiutės blauzdos....Labai laukiu savo nuostabaus, gero, mielo, mylinčio ŠEIMININKO.

DUKSIUKAS.

***

Tokius žodžius prašė nuo savęs perduoti Duksiukas, tačiau vyras būdamas, labai jau "skūpai" pasipasakojo, o kai ką, drįstu manyti, ir sąmoningai nutylėjo, nes na.. nėra malonu apie tai kalbėti.

Nuo mažumės Duksiukas augo šeimoje, kur alkoholis liejosi laisvai. Gyveno su dar keliais likimo broliais. Visi prie grandinių, pilveliais gurgiančiais, bet dar alkanesnėmis širdelėmis.

Netoliese gyveno mano didžiai gyvūnus mylinti močiutė. Ji vis nunešdavo šuneliams ką pasisotinti. Galop, nebegalėdama pasyviai stebėti gyvūnų kančių, pasiėmė bent vieną iš jų. Tai buvo Duksiukas. Tiesą sakant, tada jis buvo bevardis. Duksio vardą močiutė jam davė savo senojo šuns atminimui, kuris, beje, taip pat buvo priglaustas.

Su mano močiute gyvena dėdė, jos sūnus. Jis dirbo sargu. Naktiniams budėjimams kaip mat įdarbino ir Duksiuką. Kad matytumėt kaip palaimingai šunelis šokdavo mašinon vakarais. Jau žinodavo, kad bus įdomu, kad nuotykiais kvepia…

O dėdė atsidėkodamas už draugiją šuneliui virdavo sočiausias košes ir net mėsytės negailėdavo. O kaime tai dažnai nematyta neregėta. Girdi, kaip katės maitinasi pelėm, taip šunys minta kaulais.Viskas.

Dienomis Duksiukas gyvendavo pririštas prie būdos, vakarais būdavo išleidžiamas aplėkt aplink kaimą, damų aplankyt, dviratininkų pagąsdint.

Atšalus orams šunelis gaudavo teisę nakvoti namuose – o tai kaimo šuniui jau tikrai prabanga neeilinė. Viskas puiku, jei ne tas pasipūtęs katinas, Duksiuko mėgstamiausias miego vietas vis užimdavęs ir dubenėlį vien iš sportinio intereso tuštindavęs – che, tau mažiau liks.

O iš tiesų, viskas puiku, jei ne…vėl tas pats alkoholis. Bėda bėdelė ta, kad mylimas mano dėdė yra vienas iš tų nelaimingųjų, kuriam alkoholis karts nuo karto tampa vienintele gyvenimo esme, prasme ir tikslu. Būna mėnesiai, kai jis “neima nė lašo”, kai turi darbą ir kuria bei įgyvendina planus, kai rūpestingai prižiūri savo ūkį, bet… Ateina diena ir sąmonė užtemsta savaitėms… Tada net Duksiukas nenori su juo bendrauti. Negana to, kai dėdė geria, šunelis nekelia kojos į jo kambarį – taip turbūt vargšeliui įgrisęs tas nelemtas alkoholis.
Duksiukui telikdavo tupėti prie močiutės kojų, guosti ją ir dviese kantriai laukti, kol praeis brangiausiam draugui “mišios”. Laukti ir naiviai tikėtis, kad tai paskutinis toks kartas…

O močiutei jau daug metų…Šis ruduo jai 88 – asis. Sunkus. Ir kasdien vis daugiau jėgų pareikalauja elementarus savęs ir namų prižiūrėjimas. Ilgai priešinusis močiutė pagaliau sutinka išvykti gyventi pas dukrą į sostinę. Tačiau… Šuneliui čia vietos nėra.

“Šviesiaisiais” dėdės periodais Duksiukas puikiai gali gyventi su juo, tačiau užėjus “tamsiajam”… Tada jau nebebus dosnių močiutės rankų, tada jau sveikas žuvęs, vyruti.

Todėl dabar aš turiu misiją surasti Duksiukui namus. Močiutė jau Vilniuje ir kol kas dėdei planų kūrimo ir vykdymo periodas, tačiau niekada negali žinoti, kada jis baigsis.

Duksiukas – jaunas, labai protingas ir prieraišus šuo. Be galo mylintis ir dėkingas tam, kas jam geri. Nė karto niekam nebuvo įkandęs. Džiaugiasi galėdamas dūkti su vaikais ir tyliai nuryja kartėlį, jei tenka pakęsti katino draugiją.

Gali gyventi lauke ar viduje, maistui neišrankus. Žodžiu visko matęs ir nelepus šuo. Nuoširdžiai garantuoju, kad priėmę jį į savo šeimą, leidę išsiliūdėti prarasto draugo, turėsite kailiniuotą meilės, džiugesio ir linksmybių užtaisą.

Dabar Duksiukas gyvena Pasvalio rajone, tačiau jei jis Jums patiko, drąsiai kreipkitės ir tarsimės dėl galimybės atvežti bet kur, svarbiausia, kad jis ten būtų išties laukiamas.

Informacija apie Duksiuką teikiama telefonais 869320732 Monika ir 868550280 Milda